A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

apibrėžtume

gramatinės formos

apibrėžti → apibrėžtume – veiksmažodis, 1 asm.,dgs.,tar. nuos. apibrėžtumas → apibrėžtume – daiktavardis, vyr. g.,Vt.,vns.
└apibrėžtume – daiktavardis, vyr. g.,š.,vns.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	apibrėžiu	apibrėžiau	apibrėždavau	apibrėšiu
Tu	apibrėži	apibrėžei	apibrėždavai	apibrėši
Jis/ji	apibrėžia	apibrėžė	apibrėždavo	apibrėš
Mes	apibrėžiam, apibrėžiame	apibrėžėme, apibrėžėm	apibrėždavome, apibrėždavom	apibrėšime, apibrėšim
Jūs	apibrėžiat, apibrėžiate	apibrėžėt, apibrėžėte	apibrėždavot, apibrėždavote	apibrėšit, apibrėšite
Jie/jos	apibrėžia	apibrėžė	apibrėždavo	apibrėš

Tariamoji nuosaka

Aš	apibrėžčiau
Tu	apibrėžtum, apibrėžtumei
Jis/ji	apibrėžtų
Mes	apibrėžtume, apibrėžtumėm, apibrėžtumėme
Jūs	apibrėžtumėte, apibrėžtumėt
Jie/jos	apibrėžtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	apibrėžk, apibrėžki
Jis/ji	teapibrėžia, teapibrėžie
Mes	apibrėžkime, apibrėžkim
Jūs	apibrėžkit, apibrėžkite
Jie/jos	teapibrėžie, teapibrėžia

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	apibrėžtumas (vyr. g.)	apibrėžtumai (vyr. g.)
K.	apibrėžtumo (vyr. g.)	apibrėžtumų (vyr. g.)
K.	apibrėžtumui (vyr. g.)	apibrėžtumams (vyr. g.)
G.	apibrėžtumą (vyr. g.)	apibrėžtumus (vyr. g.)
Įn.	apibrėžtumu (vyr. g.)	apibrėžtumais (vyr. g.)
Vt.	apibrėžtume (vyr. g.)	apibrėžtumuose (vyr. g.)
Š.	apibrėžtume (vyr. g.)	apibrėžtumai (vyr. g.)