A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

eidinės

gramatinės formos
eidinė → eidinės – daiktavardis, mot. g.,K.,vns. eidinėti → eidinės – veiksmažodis, jis,bus. l.,ties. nuos.
└eidinės – veiksmažodis, jie,bus. l.,ties. nuos.
Vienaskaita Daugiskaita
V. eidinė -
K. eidinės -
K. eidinei -
G. eidinę -
Įn. eidine -
Vt. eidinėje -
Š. eidine -
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
eidinėju eidinėjau eidinėdavau eidinėsiu
Tu eidinėji eidinėjai eidinėdavai eidinėsi
Jis/ji eidinėja eidinėjo eidinėdavo eidinės
Mes eidinėjam, eidinėjame eidinėjom, eidinėjome eidinėdavom, eidinėdavome eidinėsime, eidinėsim
Jūs eidinėjat, eidinėjate eidinėjot, eidinėjote eidinėdavote, eidinėdavot eidinėsit, eidinėsite
Jie/jos eidinėja eidinėjo eidinėdavo eidinės
Tariamoji nuosaka
eidinėčiau
Tu eidinėtumei, eidinėtum
Jis/ji eidinėtų
Mes eidinėtume, eidinėtumėm, eidinėtumėme
Jūs eidinėtumėte, eidinėtumėt
Jie/jos eidinėtų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu eidinėk, eidinėki
Jis/ji teeidinėja, teeidinėjie
Mes eidinėkim, eidinėkime
Jūs eidinėkit, eidinėkite
Jie/jos teeidinėja, teeidinėjie