A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

eidinės

gramatinės formos

eidinė → eidinės – daiktavardis, mot. g.,K.,vns. eidinėti → eidinės – veiksmažodis, jis,bus. l.,ties. nuos.
└eidinės – veiksmažodis, jie,bus. l.,ties. nuos.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	eidinė	-
K.	eidinės	-
K.	eidinei	-
G.	eidinę	-
Įn.	eidine	-
Vt.	eidinėje	-
Š.	eidine	-

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	eidinėju	eidinėjau	eidinėdavau	eidinėsiu
Tu	eidinėji	eidinėjai	eidinėdavai	eidinėsi
Jis/ji	eidinėja	eidinėjo	eidinėdavo	eidinės
Mes	eidinėjam, eidinėjame	eidinėjom, eidinėjome	eidinėdavom, eidinėdavome	eidinėsime, eidinėsim
Jūs	eidinėjat, eidinėjate	eidinėjot, eidinėjote	eidinėdavote, eidinėdavot	eidinėsit, eidinėsite
Jie/jos	eidinėja	eidinėjo	eidinėdavo	eidinės

Tariamoji nuosaka

Aš	eidinėčiau
Tu	eidinėtumei, eidinėtum
Jis/ji	eidinėtų
Mes	eidinėtume, eidinėtumėm, eidinėtumėme
Jūs	eidinėtumėte, eidinėtumėt
Jie/jos	eidinėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	eidinėk, eidinėki
Jis/ji	teeidinėja, teeidinėjie
Mes	eidinėkim, eidinėkime
Jūs	eidinėkit, eidinėkite
Jie/jos	teeidinėja, teeidinėjie