A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gūrinėti

gramatinės formos
gūrinėti → gūrinėti – veiksmažodis, pagr. f. gūrinėtas → gūrinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš gūrinėju gūrinėjau gūrinėdavau gūrinėsiu
Tu gūrinėji gūrinėjai gūrinėdavai gūrinėsi
Jis/ji gūrinėja gūrinėjo gūrinėdavo gūrinės
Mes gūrinėjame, gūrinėjam gūrinėjom, gūrinėjome gūrinėdavom, gūrinėdavome gūrinėsim, gūrinėsime
Jūs gūrinėjat, gūrinėjate gūrinėjote, gūrinėjot gūrinėdavote, gūrinėdavot gūrinėsite, gūrinėsit
Jie/jos gūrinėja gūrinėjo gūrinėdavo gūrinės
Tariamoji nuosaka
Aš gūrinėčiau
Tu gūrinėtumei, gūrinėtum
Jis/ji gūrinėtų
Mes gūrinėtumėme, gūrinėtumėm, gūrinėtume
Jūs gūrinėtumėt, gūrinėtumėte
Jie/jos gūrinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu gūrinėk, gūrinėki
Jis/ji tegūrinėja, tegūrinėjie
Mes gūrinėkime, gūrinėkim
Jūs gūrinėkite, gūrinėkit
Jie/jos tegūrinėjie, tegūrinėja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gūrinėtas (vyr. g.) gūrinėti (vyr. g.) gūrinėta gūrinėtos
K. gūrinėto (vyr. g.) gūrinėtų (vyr. g.) gūrinėtos gūrinėtų
N. gūrinėtam (vyr. g.) gūrinėtiems (vyr. g.) gūrinėtai gūrinėtoms
G. gūrinėtą (vyr. g.) gūrinėtus (vyr. g.) gūrinėtą gūrinėtas
Įn. gūrinėtu (vyr. g.) gūrinėtais (vyr. g.) gūrinėta gūrinėtomis
Vt. gūrinėtame (vyr. g.) gūrinėtuose (vyr. g.) gūrinėtoje gūrinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gūrinėtasis (vyr. g.) gūrinėtieji (vyr. g.) gūrinėtoji gūrinėtosios
K. gūrinėtojo (vyr. g.) gūrinėtųjų (vyr. g.) gūrinėtosios gūrinėtųjų
N. gūrinėtajam (vyr. g.) gūrinėtiesiems (vyr. g.) gūrinėtajai gūrinėtosioms
G. gūrinėtąjį (vyr. g.) gūrinėtuosius (vyr. g.) gūrinėtąją gūrinėtąsias
Įn. gūrinėtuoju (vyr. g.) gūrinėtaisiais (vyr. g.) gūrinėtąja gūrinėtosiomis
Vt. gūrinėtajame (vyr. g.) gūrinėtuosiuose (vyr. g.) gūrinėtojoje gūrinėtosiose