A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

gūžintų

gramatinės formos
gūžinti → gūžintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└gūžintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos.
Daugiskaita → gūžintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
└gūžintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.,trump.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
gūžinu gūžinau gūžindavau gūžinsiu
Tu gūžini gūžinai gūžindavai gūžinsi
Jis/ji gūžina gūžino gūžindavo gūžins
Mes gūžiname, gūžinam gūžinome, gūžinom gūžindavom, gūžindavome gūžinsime, gūžinsim
Jūs gūžinat, gūžinate gūžinot, gūžinote gūžindavot, gūžindavote gūžinsit, gūžinsite
Jie/jos gūžina gūžino gūžindavo gūžins
Tariamoji nuosaka
gūžinčiau
Tu gūžintum, gūžintumei
Jis/ji gūžintų
Mes gūžintume, gūžintumėm, gūžintumėme
Jūs gūžintumėte, gūžintumėt
Jie/jos gūžintų
Liepiamoji nuosaka
-
Tu gūžinki, gūžink
Jis/ji tegūžinie, tegūžina
Mes gūžinkim, gūžinkime
Jūs gūžinkit, gūžinkite
Jie/jos tegūžinie, tegūžina
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. - - - -
K. - - - -
N. - - - -
G. - - - -
Įn. - - - -
Vt. - - - -
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. gūžįs (vyr. g.), gūžintas (vyr. g.), gūžintis (vyr. g.), gūžintasis (vyr. g.), gūžintysis (vyr. g.) gūžį (vyr. g.), gūžintys (vyr. g.), gūžinti (vyr. g.), gūžintieji (vyr. g.), gūžintieji (vyr. g.) gūžinti, gūžinta, gūžintoji, gūžinčioji gūžintos, gūžinčios, gūžinčiosios, gūžintosios
K. gūžinčio (vyr. g.), gūžinto (vyr. g.), gūžintojo (vyr. g.), gūžinčiojo (vyr. g.) gūžinčių (vyr. g.), gūžintų (vyr. g.), gūžinčiųjų (vyr. g.), gūžintųjų (vyr. g.) gūžintos, gūžinčios, gūžinčiosios, gūžintosios gūžintų, gūžinčių, gūžintųjų, gūžinčiųjų
N. gūžintam (vyr. g.), gūžinčiam (vyr. g.), gūžintajam (vyr. g.), gūžinčiajam (vyr. g.) gūžintiem (vyr. g.), gūžintiems (vyr. g.), gūžintiems (vyr. g.), gūžintiesiems (vyr. g.), gūžintiesiems (vyr. g.) gūžintai, gūžinčiai, gūžinčiajai, gūžintajai gūžintoms, gūžinčioms, gūžinčiom, gūžintosioms, gūžinčiosioms
G. gūžintį (vyr. g.), gūžintą (vyr. g.), gūžintįjį (vyr. g.), gūžintąjį (vyr. g.) gūžintus (vyr. g.), gūžinčius (vyr. g.), gūžintuosius (vyr. g.), gūžinčiuosius (vyr. g.) gūžintą, gūžinčią, gūžintąją, gūžinčiąją gūžintas, gūžinčias, gūžinčiąsias, gūžintąsias
Įn. gūžintu (vyr. g.), gūžinčiu (vyr. g.), gūžintuoju (vyr. g.), gūžinčiuoju (vyr. g.) gūžintais (vyr. g.), gūžinčiais (vyr. g.), gūžinčiaisiais (vyr. g.), gūžintaisiais (vyr. g.) gūžinčia, gūžinta, gūžintąja, gūžinčiąja gūžinčiomis, gūžintomis, gūžintosiomis, gūžinčiosiomis
Vt. gūžinčiame (vyr. g.), gūžinčiam (vyr. g.), gūžintame (vyr. g.), gūžinčiajame (vyr. g.), gūžintajame (vyr. g.) gūžintuose (vyr. g.), gūžinčiuos (vyr. g.), gūžinčiuose (vyr. g.), gūžintuosiuose (vyr. g.), gūžinčiuosiuose (vyr. g.) gūžintoje, gūžinčioje, gūžinčioj, gūžintojoje, gūžinčiojoje gūžintose, gūžinčiose, gūžintosiose, gūžinčiosiose