A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

mūkautaisiais

gramatinės formos
mūkautas → mūkautaisiais – dalyvis, vyr. g.,Įn.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. mūkautas (vyr. g.) mūkauti (vyr. g.) mūkauta mūkautos
K. mūkauto (vyr. g.) mūkautų (vyr. g.) mūkautos mūkautų
N. mūkautam (vyr. g.) mūkautiems (vyr. g.) mūkautai mūkautoms
G. mūkautą (vyr. g.) mūkautus (vyr. g.) mūkautą mūkautas
Įn. mūkautu (vyr. g.) mūkautais (vyr. g.) mūkauta mūkautomis
Vt. mūkautame (vyr. g.) mūkautuose (vyr. g.) mūkautoje mūkautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. mūkautasis (vyr. g.) mūkautieji (vyr. g.) mūkautoji mūkautosios
K. mūkautojo (vyr. g.) mūkautųjų (vyr. g.) mūkautosios mūkautųjų
N. mūkautajam (vyr. g.) mūkautiesiems (vyr. g.) mūkautajai mūkautosioms
G. mūkautąjį (vyr. g.) mūkautuosius (vyr. g.) mūkautąją mūkautąsias
Įn. mūkautuoju (vyr. g.) mūkautaisiais (vyr. g.) mūkautąja mūkautosiomis
Vt. mūkautajame (vyr. g.) mūkautuosiuose (vyr. g.) mūkautojoje mūkautosiose