A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

narinėti

gramatinės formos
narinėti → narinėti – veiksmažodis, pagr. f. narinėtas → narinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš narinėju narinėjau narinėdavau narinėsiu
Tu narinėji narinėjai narinėdavai narinėsi
Jis/ji narinėja narinėjo narinėdavo narinės
Mes narinėjam, narinėjame narinėjom, narinėjome narinėdavome, narinėdavom narinėsime, narinėsim
Jūs narinėjate, narinėjat narinėjote, narinėjot narinėdavote, narinėdavot narinėsit, narinėsite
Jie/jos narinėja narinėjo narinėdavo narinės
Tariamoji nuosaka
Aš narinėčiau
Tu narinėtumei, narinėtum
Jis/ji narinėtų
Mes narinėtumėm, narinėtumėme, narinėtume
Jūs narinėtumėte, narinėtumėt
Jie/jos narinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu narinėk, narinėki
Jis/ji tenarinėjie, tenarinėja
Mes narinėkim, narinėkime
Jūs narinėkite, narinėkit
Jie/jos tenarinėjie, tenarinėja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. narinėtas (vyr. g.) narinėti (vyr. g.) narinėta narinėtos
K. narinėto (vyr. g.) narinėtų (vyr. g.) narinėtos narinėtų
N. narinėtam (vyr. g.) narinėtiems (vyr. g.) narinėtai narinėtoms
G. narinėtą (vyr. g.) narinėtus (vyr. g.) narinėtą narinėtas
Įn. narinėtu (vyr. g.) narinėtais (vyr. g.) narinėta narinėtomis
Vt. narinėtame (vyr. g.) narinėtuose (vyr. g.) narinėtoje narinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. narinėtasis (vyr. g.) narinėtieji (vyr. g.) narinėtoji narinėtosios
K. narinėtojo (vyr. g.) narinėtųjų (vyr. g.) narinėtosios narinėtųjų
N. narinėtajam (vyr. g.) narinėtiesiems (vyr. g.) narinėtajai narinėtosioms
G. narinėtąjį (vyr. g.) narinėtuosius (vyr. g.) narinėtąją narinėtąsias
Įn. narinėtuoju (vyr. g.) narinėtaisiais (vyr. g.) narinėtąja narinėtosiomis
Vt. narinėtajame (vyr. g.) narinėtuosiuose (vyr. g.) narinėtojoje narinėtosiose