A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

paaudėti

gramatinės formos
paaudėti → paaudėti – veiksmažodis, pagr. f. paaudėtas → paaudėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš paaudėju paaudėjau paaudėdavau paaudėsiu
Tu paaudėji paaudėjai paaudėdavai paaudėsi
Jis/ji paaudėja paaudėjo paaudėdavo paaudės
Mes paaudėjam, paaudėjame paaudėjome, paaudėjom paaudėdavome, paaudėdavom paaudėsime, paaudėsim
Jūs paaudėjat, paaudėjate paaudėjot, paaudėjote paaudėdavote, paaudėdavot paaudėsite, paaudėsit
Jie/jos paaudėja paaudėjo paaudėdavo paaudės
Tariamoji nuosaka
Aš paaudėčiau
Tu paaudėtumei, paaudėtum
Jis/ji paaudėtų
Mes paaudėtumėme, paaudėtume, paaudėtumėm
Jūs paaudėtumėte, paaudėtumėt
Jie/jos paaudėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu paaudėk, paaudėki
Jis/ji tepaaudėjie, tepaaudėja
Mes paaudėkime, paaudėkim
Jūs paaudėkit, paaudėkite
Jie/jos tepaaudėja, tepaaudėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. paaudėtas (vyr. g.) paaudėti (vyr. g.) paaudėta paaudėtos
K. paaudėto (vyr. g.) paaudėtų (vyr. g.) paaudėtos paaudėtų
N. paaudėtam (vyr. g.) paaudėtiems (vyr. g.) paaudėtai paaudėtoms
G. paaudėtą (vyr. g.) paaudėtus (vyr. g.) paaudėtą paaudėtas
Įn. paaudėtu (vyr. g.) paaudėtais (vyr. g.) paaudėta paaudėtomis
Vt. paaudėtame (vyr. g.) paaudėtuose (vyr. g.) paaudėtoje paaudėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. paaudėtasis (vyr. g.) paaudėtieji (vyr. g.) paaudėtoji paaudėtosios
K. paaudėtojo (vyr. g.) paaudėtųjų (vyr. g.) paaudėtosios paaudėtųjų
N. paaudėtajam (vyr. g.) paaudėtiesiems (vyr. g.) paaudėtajai paaudėtosioms
G. paaudėtąjį (vyr. g.) paaudėtuosius (vyr. g.) paaudėtąją paaudėtąsias
Įn. paaudėtuoju (vyr. g.) paaudėtaisiais (vyr. g.) paaudėtąja paaudėtosiomis
Vt. paaudėtajame (vyr. g.) paaudėtuosiuose (vyr. g.) paaudėtojoje paaudėtosiose