A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

paaugėti

gramatinės formos
paaugėti → paaugėti – veiksmažodis, pagr. f. paaugėtas → paaugėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš paaugėju paaugėjau paaugėdavau paaugėsiu
Tu paaugėji paaugėjai paaugėdavai paaugėsi
Jis/ji paaugėja paaugėjo paaugėdavo paaugės
Mes paaugėjam, paaugėjame paaugėjom, paaugėjome paaugėdavom, paaugėdavome paaugėsim, paaugėsime
Jūs paaugėjate, paaugėjat paaugėjote, paaugėjot paaugėdavote, paaugėdavot paaugėsit, paaugėsite
Jie/jos paaugėja paaugėjo paaugėdavo paaugės
Tariamoji nuosaka
Aš paaugėčiau
Tu paaugėtumei, paaugėtum
Jis/ji paaugėtų
Mes paaugėtumėme, paaugėtume, paaugėtumėm
Jūs paaugėtumėt, paaugėtumėte
Jie/jos paaugėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu paaugėk, paaugėki
Jis/ji tepaaugėja, tepaaugėjie
Mes paaugėkim, paaugėkime
Jūs paaugėkite, paaugėkit
Jie/jos tepaaugėjie, tepaaugėja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. paaugėtas (vyr. g.) paaugėti (vyr. g.) paaugėta paaugėtos
K. paaugėto (vyr. g.) paaugėtų (vyr. g.) paaugėtos paaugėtų
N. paaugėtam (vyr. g.) paaugėtiems (vyr. g.) paaugėtai paaugėtoms
G. paaugėtą (vyr. g.) paaugėtus (vyr. g.) paaugėtą paaugėtas
Įn. paaugėtu (vyr. g.) paaugėtais (vyr. g.) paaugėta paaugėtomis
Vt. paaugėtame (vyr. g.) paaugėtuose (vyr. g.) paaugėtoje paaugėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. paaugėtasis (vyr. g.) paaugėtieji (vyr. g.) paaugėtoji paaugėtosios
K. paaugėtojo (vyr. g.) paaugėtųjų (vyr. g.) paaugėtosios paaugėtųjų
N. paaugėtajam (vyr. g.) paaugėtiesiems (vyr. g.) paaugėtajai paaugėtosioms
G. paaugėtąjį (vyr. g.) paaugėtuosius (vyr. g.) paaugėtąją paaugėtąsias
Įn. paaugėtuoju (vyr. g.) paaugėtaisiais (vyr. g.) paaugėtąja paaugėtosiomis
Vt. paaugėtajame (vyr. g.) paaugėtuosiuose (vyr. g.) paaugėtojoje paaugėtosiose