A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

spindėtu

gramatinės formos
spindėtas → spindėtu – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spindėtas (vyr. g.) spindėti (vyr. g.) spindėta spindėtos
K. spindėto (vyr. g.) spindėtų (vyr. g.) spindėtos spindėtų
N. spindėtam (vyr. g.) spindėtiems (vyr. g.) spindėtai spindėtoms
G. spindėtą (vyr. g.) spindėtus (vyr. g.) spindėtą spindėtas
Įn. spindėtu (vyr. g.) spindėtais (vyr. g.) spindėta spindėtomis
Vt. spindėtame (vyr. g.) spindėtuose (vyr. g.) spindėtoje spindėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. spindėtasis (vyr. g.) spindėtieji (vyr. g.) spindėtoji spindėtosios
K. spindėtojo (vyr. g.) spindėtųjų (vyr. g.) spindėtosios spindėtųjų
N. spindėtajam (vyr. g.) spindėtiesiems (vyr. g.) spindėtajai spindėtosioms
G. spindėtąjį (vyr. g.) spindėtuosius (vyr. g.) spindėtąją spindėtąsias
Įn. spindėtuoju (vyr. g.) spindėtaisiais (vyr. g.) spindėtąja spindėtosiomis
Vt. spindėtajame (vyr. g.) spindėtuosiuose (vyr. g.) spindėtojoje spindėtosiose