A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

vadinėti

gramatinės formos
vadinėti → vadinėti – veiksmažodis, pagr. f. vadinėtas → vadinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš vadinėju vadinėjau vadinėdavau vadinėsiu
Tu vadinėji vadinėjai vadinėdavai vadinėsi
Jis/ji vadinėja vadinėjo vadinėdavo vadinės
Mes vadinėjame, vadinėjam vadinėjom, vadinėjome vadinėdavom, vadinėdavome vadinėsim, vadinėsime
Jūs vadinėjate, vadinėjat vadinėjot, vadinėjote vadinėdavot, vadinėdavote vadinėsit, vadinėsite
Jie/jos vadinėja vadinėjo vadinėdavo vadinės
Tariamoji nuosaka
Aš vadinėčiau
Tu vadinėtumei, vadinėtum
Jis/ji vadinėtų
Mes vadinėtumėm, vadinėtume, vadinėtumėme
Jūs vadinėtumėte, vadinėtumėt
Jie/jos vadinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu vadinėki, vadinėk
Jis/ji tevadinėjie, tevadinėja
Mes vadinėkim, vadinėkime
Jūs vadinėkite, vadinėkit
Jie/jos tevadinėja, tevadinėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. vadinėtas (vyr. g.) vadinėti (vyr. g.) vadinėta vadinėtos
K. vadinėto (vyr. g.) vadinėtų (vyr. g.) vadinėtos vadinėtų
N. vadinėtam (vyr. g.) vadinėtiems (vyr. g.) vadinėtai vadinėtoms
G. vadinėtą (vyr. g.) vadinėtus (vyr. g.) vadinėtą vadinėtas
Įn. vadinėtu (vyr. g.) vadinėtais (vyr. g.) vadinėta vadinėtomis
Vt. vadinėtame (vyr. g.) vadinėtuose (vyr. g.) vadinėtoje vadinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. vadinėtasis (vyr. g.) vadinėtieji (vyr. g.) vadinėtoji vadinėtosios
K. vadinėtojo (vyr. g.) vadinėtųjų (vyr. g.) vadinėtosios vadinėtųjų
N. vadinėtajam (vyr. g.) vadinėtiesiems (vyr. g.) vadinėtajai vadinėtosioms
G. vadinėtąjį (vyr. g.) vadinėtuosius (vyr. g.) vadinėtąją vadinėtąsias
Įn. vadinėtuoju (vyr. g.) vadinėtaisiais (vyr. g.) vadinėtąja vadinėtosiomis
Vt. vadinėtajame (vyr. g.) vadinėtuosiuose (vyr. g.) vadinėtojoje vadinėtosiose