A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įvirintum

gramatinės formos
įvirinti → įvirintum – veiksmažodis, 2 asm.,vns.,tar. nuos.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš įvirinu įvirinau įvirindavau įvirinsiu
Tu įvirini įvirinai įvirindavai įvirinsi
Jis/ji įvirina įvirino įvirindavo įvirins
Mes įviriname, įvirinam įvirinome, įvirinom įvirindavome, įvirindavom įvirinsim, įvirinsime
Jūs įvirinat, įvirinate įvirinot, įvirinote įvirindavot, įvirindavote įvirinsite, įvirinsit
Jie/jos įvirina įvirino įvirindavo įvirins
Tariamoji nuosaka
Aš įvirinčiau
Tu įvirintum, įvirintumei
Jis/ji įvirintų
Mes įvirintumėm, įvirintume, įvirintumėme
Jūs įvirintumėte, įvirintumėt
Jie/jos įvirintų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu įvirinki, įvirink
Jis/ji teįvirinie, teįvirina
Mes įvirinkime, įvirinkim
Jūs įvirinkit, įvirinkite
Jie/jos teįvirina, teįvirinie