A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

įžeminti

gramatinės formos

įžeminti → įžeminti – veiksmažodis, pagr. f. įžemintas → įžeminti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	įžeminu	įžeminau	įžemindavau	įžeminsiu
Tu	įžemini	įžeminai	įžemindavai	įžeminsi
Jis/ji	įžemina	įžemino	įžemindavo	įžemins
Mes	įžeminame, įžeminam	įžeminom, įžeminome	įžemindavome, įžemindavom	įžeminsim, įžeminsime
Jūs	įžeminat, įžeminate	įžeminote, įžeminot	įžemindavot, įžemindavote	įžeminsit, įžeminsite
Jie/jos	įžemina	įžemino	įžemindavo	įžemins

Tariamoji nuosaka

Aš	įžeminčiau
Tu	įžemintum, įžemintumei
Jis/ji	įžemintų
Mes	įžemintumėme, įžemintume, įžemintumėm
Jūs	įžemintumėt, įžemintumėte
Jie/jos	įžemintų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	įžemink, įžeminki
Jis/ji	teįžeminie, teįžemina
Mes	įžeminkim, įžeminkime
Jūs	įžeminkite, įžeminkit
Jie/jos	teįžemina, teįžeminie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įžemintas (vyr. g.)	įžeminti (vyr. g.)	įžeminta	įžemintos
K.	įžeminto (vyr. g.)	įžemintų (vyr. g.)	įžemintos	įžemintų
N.	įžemintam (vyr. g.)	įžemintiems (vyr. g.)	įžemintai	įžemintoms
G.	įžemintą (vyr. g.)	įžemintus (vyr. g.)	įžemintą	įžemintas
Įn.	įžemintu (vyr. g.)	įžemintais (vyr. g.)	įžeminta	įžemintomis
Vt.	įžemintame (vyr. g.)	įžemintuose (vyr. g.)	įžemintoje	įžemintose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	įžemintasis (vyr. g.)	įžemintieji (vyr. g.)	įžemintoji	įžemintosios
K.	įžemintojo (vyr. g.)	įžemintųjų (vyr. g.)	įžemintosios	įžemintųjų
N.	įžemintajam (vyr. g.)	įžemintiesiems (vyr. g.)	įžemintajai	įžemintosioms
G.	įžemintąjį (vyr. g.)	įžemintuosius (vyr. g.)	įžemintąją	įžemintąsias
Įn.	įžemintuoju (vyr. g.)	įžemintaisiais (vyr. g.)	įžemintąja	įžemintosiomis
Vt.	įžemintajame (vyr. g.)	įžemintuosiuose (vyr. g.)	įžemintojoje	įžemintosiose