A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

švinuoti

gramatinės formos
švinuoti → švinuoti – veiksmažodis, pagr. f. švinuotas → švinuoti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš švinuoju švinavau švinuodavau švinuosiu
Tu švinuoji švinavai švinuodavai švinuosi
Jis/ji švinuoja švinavo švinuodavo švinuos
Mes švinuojam, švinuojame švinavome, švinavom švinuodavome, švinuodavom švinuosim, švinuosime
Jūs švinuojate, švinuojat švinavot, švinavote švinuodavote, švinuodavot švinuosit, švinuosite
Jie/jos švinuoja švinavo švinuodavo švinuos
Tariamoji nuosaka
Aš švinuočiau
Tu švinuotumei, švinuotum
Jis/ji švinuotų
Mes švinuotumėme, švinuotume, švinuotumėm
Jūs švinuotumėt, švinuotumėte
Jie/jos švinuotų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu švinuoki, švinuok
Jis/ji tešvinuoja, tešvinuojie
Mes švinuokim, švinuokime
Jūs švinuokit, švinuokite
Jie/jos tešvinuojie, tešvinuoja
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. švinuotas (vyr. g.) švinuoti (vyr. g.) švinuota švinuotos
K. švinuoto (vyr. g.) švinuotų (vyr. g.) švinuotos švinuotų
N. švinuotam (vyr. g.) švinuotiems (vyr. g.) švinuotai švinuotoms
G. švinuotą (vyr. g.) švinuotus (vyr. g.) švinuotą švinuotas
Įn. švinuotu (vyr. g.) švinuotais (vyr. g.) švinuota švinuotomis
Vt. švinuotame (vyr. g.) švinuotuose (vyr. g.) švinuotoje švinuotose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. švinuotasis (vyr. g.) švinuotieji (vyr. g.) švinuotoji švinuotosios
K. švinuotojo (vyr. g.) švinuotųjų (vyr. g.) švinuotosios švinuotųjų
N. švinuotajam (vyr. g.) švinuotiesiems (vyr. g.) švinuotajai švinuotosioms
G. švinuotąjį (vyr. g.) švinuotuosius (vyr. g.) švinuotąją švinuotąsias
Įn. švinuotuoju (vyr. g.) švinuotaisiais (vyr. g.) švinuotąja švinuotosiomis
Vt. švinuotajame (vyr. g.) švinuotuosiuose (vyr. g.) švinuotojoje švinuotosiose