A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmėti

gramatinės formos

ūmėti → ūmėti – veiksmažodis, pagr. f. ūmėtas → ūmėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūmėju	ūmėjau	ūmėdavau	ūmėsiu
Tu	ūmėji	ūmėjai	ūmėdavai	ūmėsi
Jis/ji	ūmėja	ūmėjo	ūmėdavo	ūmės
Mes	ūmėjam, ūmėjame	ūmėjom, ūmėjome	ūmėdavome, ūmėdavom	ūmėsime, ūmėsim
Jūs	ūmėjat, ūmėjate	ūmėjot, ūmėjote	ūmėdavot, ūmėdavote	ūmėsit, ūmėsite
Jie/jos	ūmėja	ūmėjo	ūmėdavo	ūmės

Tariamoji nuosaka

Aš	ūmėčiau
Tu	ūmėtumei, ūmėtum
Jis/ji	ūmėtų
Mes	ūmėtume, ūmėtumėme, ūmėtumėm
Jūs	ūmėtumėt, ūmėtumėte
Jie/jos	ūmėtų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūmėk, ūmėki
Jis/ji	teūmėja, teūmėjie
Mes	ūmėkim, ūmėkime
Jūs	ūmėkit, ūmėkite
Jie/jos	teūmėjie, teūmėja

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmėtas (vyr. g.)	ūmėti (vyr. g.)	ūmėta	ūmėtos
K.	ūmėto (vyr. g.)	ūmėtų (vyr. g.)	ūmėtos	ūmėtų
N.	ūmėtam (vyr. g.)	ūmėtiems (vyr. g.)	ūmėtai	ūmėtoms
G.	ūmėtą (vyr. g.)	ūmėtus (vyr. g.)	ūmėtą	ūmėtas
Įn.	ūmėtu (vyr. g.)	ūmėtais (vyr. g.)	ūmėta	ūmėtomis
Vt.	ūmėtame (vyr. g.)	ūmėtuose (vyr. g.)	ūmėtoje	ūmėtose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmėtasis (vyr. g.)	ūmėtieji (vyr. g.)	ūmėtoji	ūmėtosios
K.	ūmėtojo (vyr. g.)	ūmėtųjų (vyr. g.)	ūmėtosios	ūmėtųjų
N.	ūmėtajam (vyr. g.)	ūmėtiesiems (vyr. g.)	ūmėtajai	ūmėtosioms
G.	ūmėtąjį (vyr. g.)	ūmėtuosius (vyr. g.)	ūmėtąją	ūmėtąsias
Įn.	ūmėtuoju (vyr. g.)	ūmėtaisiais (vyr. g.)	ūmėtąja	ūmėtosiomis
Vt.	ūmėtajame (vyr. g.)	ūmėtuosiuose (vyr. g.)	ūmėtojoje	ūmėtosiose