A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūrioti

gramatinės formos

ūrioti → ūrioti – veiksmažodis, pagr. f. ūriotas → ūrioti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūrioju	ūriojau	ūriodavau	ūriosiu
Tu	ūrioji	ūriojai	ūriodavai	ūriosi
Jis/ji	ūrioja	ūriojo	ūriodavo	ūrios
Mes	ūriojam, ūriojame	ūriojom, ūriojome	ūriodavome, ūriodavom	ūriosime, ūriosim
Jūs	ūriojate, ūriojat	ūriojote, ūriojot	ūriodavote, ūriodavot	ūriosit, ūriosite
Jie/jos	ūrioja	ūriojo	ūriodavo	ūrios

Tariamoji nuosaka

Aš	ūriočiau
Tu	ūriotumei, ūriotum
Jis/ji	ūriotų
Mes	ūriotume, ūriotumėm, ūriotumėme
Jūs	ūriotumėte, ūriotumėt
Jie/jos	ūriotų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūrioki, ūriok
Jis/ji	teūriojie, teūrioja
Mes	ūriokim, ūriokime
Jūs	ūriokit, ūriokite
Jie/jos	teūrioja, teūriojie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūriotas (vyr. g.)	ūrioti (vyr. g.)	ūriota	ūriotos
K.	ūrioto (vyr. g.)	ūriotų (vyr. g.)	ūriotos	ūriotų
N.	ūriotam (vyr. g.)	ūriotiems (vyr. g.)	ūriotai	ūriotoms
G.	ūriotą (vyr. g.)	ūriotus (vyr. g.)	ūriotą	ūriotas
Įn.	ūriotu (vyr. g.)	ūriotais (vyr. g.)	ūriota	ūriotomis
Vt.	ūriotame (vyr. g.)	ūriotuose (vyr. g.)	ūriotoje	ūriotose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūriotasis (vyr. g.)	ūriotieji (vyr. g.)	ūriotoji	ūriotosios
K.	ūriotojo (vyr. g.)	ūriotųjų (vyr. g.)	ūriotosios	ūriotųjų
N.	ūriotajam (vyr. g.)	ūriotiesiems (vyr. g.)	ūriotajai	ūriotosioms
G.	ūriotąjį (vyr. g.)	ūriotuosius (vyr. g.)	ūriotąją	ūriotąsias
Įn.	ūriotuoju (vyr. g.)	ūriotaisiais (vyr. g.)	ūriotąja	ūriotosiomis
Vt.	ūriotajame (vyr. g.)	ūriotuosiuose (vyr. g.)	ūriotojoje	ūriotosiose