A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

eidinėti

gramatinės formos
eidinėti → eidinėti – veiksmažodis, pagr. f. eidinėtas → eidinėti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas Būtasis kartinis laikas Būtasis dažninis Būsimasis laikas
Aš eidinėju eidinėjau eidinėdavau eidinėsiu
Tu eidinėji eidinėjai eidinėdavai eidinėsi
Jis/ji eidinėja eidinėjo eidinėdavo eidinės
Mes eidinėjam, eidinėjame eidinėjom, eidinėjome eidinėdavom, eidinėdavome eidinėsime, eidinėsim
Jūs eidinėjat, eidinėjate eidinėjot, eidinėjote eidinėdavote, eidinėdavot eidinėsit, eidinėsite
Jie/jos eidinėja eidinėjo eidinėdavo eidinės
Tariamoji nuosaka
Aš eidinėčiau
Tu eidinėtumei, eidinėtum
Jis/ji eidinėtų
Mes eidinėtume, eidinėtumėm, eidinėtumėme
Jūs eidinėtumėte, eidinėtumėt
Jie/jos eidinėtų
Liepiamoji nuosaka
Aš -
Tu eidinėk, eidinėki
Jis/ji teeidinėja, teeidinėjie
Mes eidinėkim, eidinėkime
Jūs eidinėkit, eidinėkite
Jie/jos teeidinėja, teeidinėjie
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. eidinėtas (vyr. g.) eidinėti (vyr. g.) eidinėta eidinėtos
K. eidinėto (vyr. g.) eidinėtų (vyr. g.) eidinėtos eidinėtų
N. eidinėtam (vyr. g.) eidinėtiems (vyr. g.) eidinėtai eidinėtoms
G. eidinėtą (vyr. g.) eidinėtus (vyr. g.) eidinėtą eidinėtas
Įn. eidinėtu (vyr. g.) eidinėtais (vyr. g.) eidinėta eidinėtomis
Vt. eidinėtame (vyr. g.) eidinėtuose (vyr. g.) eidinėtoje eidinėtose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. eidinėtasis (vyr. g.) eidinėtieji (vyr. g.) eidinėtoji eidinėtosios
K. eidinėtojo (vyr. g.) eidinėtųjų (vyr. g.) eidinėtosios eidinėtųjų
N. eidinėtajam (vyr. g.) eidinėtiesiems (vyr. g.) eidinėtajai eidinėtosioms
G. eidinėtąjį (vyr. g.) eidinėtuosius (vyr. g.) eidinėtąją eidinėtąsias
Įn. eidinėtuoju (vyr. g.) eidinėtaisiais (vyr. g.) eidinėtąja eidinėtosiomis
Vt. eidinėtajame (vyr. g.) eidinėtuosiuose (vyr. g.) eidinėtojoje eidinėtosiose