A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmauti

gramatinės formos

ūmauti → ūmauti – veiksmažodis, pagr. f. ūmautas → ūmauti – dalyvis, vyr. g.,V.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūmauju	ūmavau	ūmaudavau	ūmausiu
Tu	ūmauji	ūmavai	ūmaudavai	ūmausi
Jis/ji	ūmauja	ūmavo	ūmaudavo	ūmaus
Mes	ūmaujam, ūmaujame	ūmavome, ūmavom	ūmaudavome, ūmaudavom	ūmausime, ūmausim
Jūs	ūmaujat, ūmaujate	ūmavote, ūmavot	ūmaudavot, ūmaudavote	ūmausite, ūmausit
Jie/jos	ūmauja	ūmavo	ūmaudavo	ūmaus

Tariamoji nuosaka

Aš	ūmaučiau
Tu	ūmautum, ūmautumei
Jis/ji	ūmautų
Mes	ūmautumėme, ūmautumėm, ūmautume
Jūs	ūmautumėt, ūmautumėte
Jie/jos	ūmautų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūmauki, ūmauk
Jis/ji	teūmauja, teūmaujie
Mes	ūmaukime, ūmaukim
Jūs	ūmaukit, ūmaukite
Jie/jos	teūmauja, teūmaujie

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmautas (vyr. g.)	ūmauti (vyr. g.)	ūmauta	ūmautos
K.	ūmauto (vyr. g.)	ūmautų (vyr. g.)	ūmautos	ūmautų
N.	ūmautam (vyr. g.)	ūmautiems (vyr. g.)	ūmautai	ūmautoms
G.	ūmautą (vyr. g.)	ūmautus (vyr. g.)	ūmautą	ūmautas
Įn.	ūmautu (vyr. g.)	ūmautais (vyr. g.)	ūmauta	ūmautomis
Vt.	ūmautame (vyr. g.)	ūmautuose (vyr. g.)	ūmautoje	ūmautose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmautasis (vyr. g.)	ūmautieji (vyr. g.)	ūmautoji	ūmautosios
K.	ūmautojo (vyr. g.)	ūmautųjų (vyr. g.)	ūmautosios	ūmautųjų
N.	ūmautajam (vyr. g.)	ūmautiesiems (vyr. g.)	ūmautajai	ūmautosioms
G.	ūmautąjį (vyr. g.)	ūmautuosius (vyr. g.)	ūmautąją	ūmautąsias
Įn.	ūmautuoju (vyr. g.)	ūmautaisiais (vyr. g.)	ūmautąja	ūmautosiomis
Vt.	ūmautajame (vyr. g.)	ūmautuosiuose (vyr. g.)	ūmautojoje	ūmautosiose