A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmautuoju

gramatinės formos
ūmautas → ūmautuoju – dalyvis, vyr. g.,Įn.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,įv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūmautas (vyr. g.) ūmauti (vyr. g.) ūmauta ūmautos
K. ūmauto (vyr. g.) ūmautų (vyr. g.) ūmautos ūmautų
N. ūmautam (vyr. g.) ūmautiems (vyr. g.) ūmautai ūmautoms
G. ūmautą (vyr. g.) ūmautus (vyr. g.) ūmautą ūmautas
Įn. ūmautu (vyr. g.) ūmautais (vyr. g.) ūmauta ūmautomis
Vt. ūmautame (vyr. g.) ūmautuose (vyr. g.) ūmautoje ūmautose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūmautasis (vyr. g.) ūmautieji (vyr. g.) ūmautoji ūmautosios
K. ūmautojo (vyr. g.) ūmautųjų (vyr. g.) ūmautosios ūmautųjų
N. ūmautajam (vyr. g.) ūmautiesiems (vyr. g.) ūmautajai ūmautosioms
G. ūmautąjį (vyr. g.) ūmautuosius (vyr. g.) ūmautąją ūmautąsias
Įn. ūmautuoju (vyr. g.) ūmautaisiais (vyr. g.) ūmautąja ūmautosiomis
Vt. ūmautajame (vyr. g.) ūmautuosiuose (vyr. g.) ūmautojoje ūmautosiose