A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmintam

gramatinės formos
ūmintas → ūmintam – dalyvis, vyr. g.,N.,vns.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
Kalbos dalis: dalyvis
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūmintas (vyr. g.) ūminti (vyr. g.) ūminta ūmintos
K. ūminto (vyr. g.) ūmintų (vyr. g.) ūmintos ūmintų
N. ūmintam (vyr. g.) ūmintiems (vyr. g.) ūmintai ūmintoms
G. ūmintą (vyr. g.) ūmintus (vyr. g.) ūmintą ūmintas
Įn. ūmintu (vyr. g.) ūmintais (vyr. g.) ūminta ūmintomis
Vt. ūmintame (vyr. g.) ūmintuose (vyr. g.) ūmintoje ūmintose
Įvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūmintasis (vyr. g.) ūmintieji (vyr. g.) ūmintoji ūmintosios
K. ūmintojo (vyr. g.) ūmintųjų (vyr. g.) ūmintosios ūmintųjų
N. ūmintajam (vyr. g.) ūmintiesiems (vyr. g.) ūmintajai ūmintosioms
G. ūmintąjį (vyr. g.) ūmintuosius (vyr. g.) ūmintąją ūmintąsias
Įn. ūmintuoju (vyr. g.) ūmintaisiais (vyr. g.) ūmintąja ūmintosiomis
Vt. ūmintajame (vyr. g.) ūmintuosiuose (vyr. g.) ūmintojoje ūmintosiose