A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmintų

gramatinės formos

ūminti → ūmintų – veiksmažodis, 3 asm.,vns.,tar. nuos.
└ūmintų – veiksmažodis, 3 asm.,dgs.,tar. nuos. ūmintas → ūmintų – dalyvis, vyr. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.
└ūmintų – dalyvis, mot. g.,K.,dgs.,būt. k. l. neveik. dlv.,neįv. f.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūminu	ūminau	ūmindavau	ūminsiu
Tu	ūmini	ūminai	ūmindavai	ūminsi
Jis/ji	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins
Mes	ūminam, ūminame	ūminome, ūminom	ūmindavome, ūmindavom	ūminsime, ūminsim
Jūs	ūminate, ūminat	ūminot, ūminote	ūmindavote, ūmindavot	ūminsit, ūminsite
Jie/jos	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins

Tariamoji nuosaka

Aš	ūminčiau
Tu	ūmintumei, ūmintum
Jis/ji	ūmintų
Mes	ūmintumėm, ūmintume, ūmintumėme
Jūs	ūmintumėte, ūmintumėt
Jie/jos	ūmintų

Liepiamoji nuosaka

Aš	-
Tu	ūminki, ūmink
Jis/ji	teūminie, teūmina
Mes	ūminkim, ūminkime
Jūs	ūminkit, ūminkite
Jie/jos	teūminie, teūmina

Kalbos dalis: dalyvis

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmintas (vyr. g.)	ūminti (vyr. g.)	ūminta	ūmintos
K.	ūminto (vyr. g.)	ūmintų (vyr. g.)	ūmintos	ūmintų
N.	ūmintam (vyr. g.)	ūmintiems (vyr. g.)	ūmintai	ūmintoms
G.	ūmintą (vyr. g.)	ūmintus (vyr. g.)	ūmintą	ūmintas
Įn.	ūmintu (vyr. g.)	ūmintais (vyr. g.)	ūminta	ūmintomis
Vt.	ūmintame (vyr. g.)	ūmintuose (vyr. g.)	ūmintoje	ūmintose

Įvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūmintasis (vyr. g.)	ūmintieji (vyr. g.)	ūmintoji	ūmintosios
K.	ūmintojo (vyr. g.)	ūmintųjų (vyr. g.)	ūmintosios	ūmintųjų
N.	ūmintajam (vyr. g.)	ūmintiesiems (vyr. g.)	ūmintajai	ūmintosioms
G.	ūmintąjį (vyr. g.)	ūmintuosius (vyr. g.)	ūmintąją	ūmintąsias
Įn.	ūmintuoju (vyr. g.)	ūmintaisiais (vyr. g.)	ūmintąja	ūmintosiomis
Vt.	ūmintajame (vyr. g.)	ūmintuosiuose (vyr. g.)	ūmintojoje	ūmintosiose