A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūminį

gramatinės formos
ūminis → ūminį – būdvardis, vyr. g.,G.,vns.,nelyg. l.,neįv. f.
Kalbos dalis: būdvardis
Nelyginamasis laipsnis:
Neįvardžiuotinės formos
Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
VienaskaitaDaugiskaita VienaskaitaDaugiskaita
V. ūminis (vyr. g.) ūminiai (vyr. g.) ūminė ūminės
K. ūminio (vyr. g.) ūminių (vyr. g.) ūminės ūminių
N. ūminiam (vyr. g.) ūminiam (vyr. g.), ūminiams (vyr. g.) ūminei ūminėms, ūminėm
G. ūminį (vyr. g.) ūminius (vyr. g.) ūminę ūmines
Įn. ūminiu (vyr. g.) ūminiais (vyr. g.) ūmine ūminėm, ūminėmis
Vt. ūminiame (vyr. g.), ūminiam (vyr. g.) ūminiuose (vyr. g.), ūminiuos (vyr. g.) ūminėj, ūminėje ūminėse
Š. ūmini (vyr. g.) ūminiai (vyr. g.) ūmine ūminės