A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmini

gramatinės formos

ūminis → ūmini – būdvardis, vyr. g.,š.,vns.,nelyg. l.,neįv. f. ūminti → ūmini – veiksmažodis, tu,es. l.,ties. nuos.

Kalbos dalis: būdvardis

Nelyginamasis laipsnis:

Neįvardžiuotinės formos
	Vyriškoji giminė		Moteriškoji giminė
	Vienaskaita	Daugiskaita	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	ūminis (vyr. g.)	ūminiai (vyr. g.)	ūminė	ūminės
K.	ūminio (vyr. g.)	ūminių (vyr. g.)	ūminės	ūminių
N.	ūminiam (vyr. g.)	ūminiam (vyr. g.), ūminiams (vyr. g.)	ūminei	ūminėms, ūminėm
G.	ūminį (vyr. g.)	ūminius (vyr. g.)	ūminę	ūmines
Įn.	ūminiu (vyr. g.)	ūminiais (vyr. g.)	ūmine	ūminėm, ūminėmis
Vt.	ūminiame (vyr. g.), ūminiam (vyr. g.)	ūminiuose (vyr. g.), ūminiuos (vyr. g.)	ūminėj, ūminėje	ūminėse
Š.	ūmini (vyr. g.)	ūminiai (vyr. g.)	ūmine	ūminės

Aukštesnysis laipsnis:

Aukščiausiasis laipsnis:

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūminu	ūminau	ūmindavau	ūminsiu
Tu	ūmini	ūminai	ūmindavai	ūminsi
Jis/ji	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins
Mes	ūminam, ūminame	ūminome, ūminom	ūmindavome, ūmindavom	ūminsime, ūminsim
Jūs	ūminate, ūminat	ūminot, ūminote	ūmindavote, ūmindavot	ūminsit, ūminsite
Jie/jos	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins

Tariamoji nuosaka

Aš	ūminčiau
Tu	ūmintumei, ūmintum
Jis/ji	ūmintų
Mes	ūmintumėm, ūmintume, ūmintumėme
Jūs	ūmintumėte, ūmintumėt
Jie/jos	ūmintų

Liepiamoji nuosaka