A B C D E F G H I Y J K L M N O P R S T U V Z

ūmina

gramatinės formos

ūminti → ūmina – veiksmažodis, jis,es. l.,ties. nuos.
└ūmina – veiksmažodis, jie,es. l.,ties. nuos.

Tiesioginė nuosaka

	Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis	Būsimasis laikas
Aš	ūminu	ūminau	ūmindavau	ūminsiu
Tu	ūmini	ūminai	ūmindavai	ūminsi
Jis/ji	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins
Mes	ūminam, ūminame	ūminome, ūminom	ūmindavome, ūmindavom	ūminsime, ūminsim
Jūs	ūminate, ūminat	ūminot, ūminote	ūmindavote, ūmindavot	ūminsit, ūminsite
Jie/jos	ūmina	ūmino	ūmindavo	ūmins

Tariamoji nuosaka

Aš	ūminčiau
Tu	ūmintumei, ūmintum
Jis/ji	ūmintų
Mes	ūmintumėm, ūmintume, ūmintumėme
Jūs	ūmintumėte, ūmintumėt
Jie/jos	ūmintų

Liepiamoji nuosaka